- neapdairus
- neapdairùs, neapdairi̇̀ bdv. Neapdairùs žmogùs.
.
neapdairus
Look at other dictionaries:
neapdairus — neapdairùs, ì adj. (4) BŽ19, Kb; SD173 lėtos orientacijos, negudrus: Kad jis neapdairùs, ant stulpo užvažiavo Bsg … Dictionary of the Lithuanian Language
neapdairi — neapdairùs, neapdairi̇̀ bdv. Neapdairùs žmogùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
gudrus — 1 gudrùs, ì adj. (4) K 1. išmintingas; apsukrus, sumanus: Pasakyk, kad esi gudrus J.Jabl. Kaip su gudriausiu, stengiasi kiekvienas pakalbėti P.Cvir. Ir jo būta negudraus, didelio tinginio J.Jabl. Po didelių antakių žibėjo žvitrios, gudrios akys … Dictionary of the Lithuanian Language
neakylas — neakylas, a adj. (1) neapdairus: Neakylas apsiėjimas su šaudykle prš … Dictionary of the Lithuanian Language
neapdairumas — neapdairùmas sm. (2) → neapdairus: Ji gudriai išnaudodavo savo priešininkės neapdairumą ir klaidas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
nokabrazdiškas — nokabrazdiškas, a adj. (1) BŽ321 neapdairus, lengvapėdiškas, neapgalvotas … Dictionary of the Lithuanian Language
trumparegis — trumparẽgis, ė adj., smob. (2) Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; L, Ser, trumparegỹs, ė̃ (34b) BŽ28, Šlč, KŽ; LL68 1. LL68, Š, MedŽ, Vž, Slm iš toliau prastai matantis, trumpo regėjimo: Trumparẽgis – toks žmogus, kur arti prisikišęs žiūri Sml. Vaškaičia… … Dictionary of the Lithuanian Language
žlibakis — žlìbakis, ė smob. (1) Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Grdm, Kl, žlibãkis (2) KŽ, Užv, Pc, žlibakỹs, ė̃ (3b) Š, Rtr, KŽ 1. kas žlibų akių, menkai mato: Tokiam žlìbakiuo i špygą po nose gali kišti, ans vis tiek nematys Slnt. Ką ans matys, toks žlìbakis!… … Dictionary of the Lithuanian Language
bendrųjų išteklių tragedija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Procesas, kai žmonės (arba tarptautiniu mastu – valstybės), siekdami patenkinti savo poreikius, naudoja bendrus, bet niekam konkrečiai nepriklausančius gamtinius išteklius (orą, pasaulio vandenyną, laukinius… … Politikos mokslų enciklopedinis žodynas
tragedy of commons — bendrųjų išteklių tragedija statusas T sritis Politika apibrėžtis Procesas, kai žmonės (arba tarptautiniu mastu – valstybės), siekdami patenkinti savo poreikius, naudoja bendrus, bet niekam konkrečiai nepriklausančius gamtinius išteklius (orą,… … Politikos mokslų enciklopedinis žodynas
